Purvo terapijos ir jų veiksmingumas

Gydymas purvu, arba peloidoterapija, medicinoje naudojamas daugelį metų. Jau senovės egiptiečiai, romėnai, ir graikai gydymui naudojo purvą.
Gydomasis purvas – natūrali gamtinė gydomoji priemonė. Tai – gamtiniai organiniai-mineraliniai dariniai, kurie turi biologiškai veiklių medžiagų ir gyvųjų mikroorganizmų.
Medicinoje dažniausiai naudojamos iš augalų liekanų susiformavusios durpės ir daug gydomųjų savybių turintis dumblo purvas. Gydomasis purvas skirstomas į keletą rūšių: sulfidinis purvas (jūros įlankose ar druskingų ežerų dugne susikaupęs dumblas), sapropelinis purvas (gėlo vandens ežeruose susiformavęs dumblas) ir baltasis gydomasis purvas (organinės kilmės esamų ar buvusių gėlavandenių ežerų dumblas).
Lietuvoje daugiausia vartojamas vietinis gydomasis purvas. Juo atliekamos šios sveikatai naudingos procedūros: purvo aplikacijos, purvo vonios ar elektropurvas. Jos trunka apie 30 min. Rekomenduojamas kursas yra 10 – 15 procedūrų kas antrą dieną.
Purvo terapija atpalaiduoja, gaivina, ramina, nuskausmina bei mažina įvairius uždegimus. Ji stiprina imuninę sistemą, mažina randus, naikina bakterijas, gerina kraujotaką bei sąnarių būklę. Dažniausiai gydytojai paskiria purvo procedūras žmonėms, sergantiems nervų sistemos ligomis, odos ligomis ar lytinių organų ligomis. Purvas taip pat puikiai gydo dantenų ligas.
Reikšmingą vietą gydomasis purvas užima ir kosmetologijoje. Jis valo giliausius visų tipų odos sluoksnius, reguliuoja drėgmės ir riebalų pusiausvyrą bei dezinfekuoja odą. Ypač veiksmingas atliekant anticeliulitines procedūras.
Taigi, gydomasis purvas turi išties stulbinantį poveikį mūsų odai ir organizmui. Jis turi antibakterinių savybių bei gydo įvairias ligas. Be to, jis drėkina ir saugo odą nuo išsausėjimo, senėjimo bei celiulito.